Apklausa: Seimo rinkimuose dauguma balsuotų už opoziciją, o trečdalis žmonių nedalyvautų

Opozicinė Socialdemokratų partija, nors per mėnesį jos populiarumas kiek sumenko, dabar triumfuotų Seimo rinkimuose, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai. Daugiausiai rinkėjų simpatijų prarado „darbiečiai“ ir liberalcentristai, o labiausiai išaugo valstiečių liaudininkų rėmėjų gretos. Kas trečias žmogus neslepia, kad rinkimuose apskritai nedalyvautų.

Paklausti, už kurią partiją balsuotų, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, 12,7 proc. respondentų paminėjo socdemus, 11,6 proc. – Darbo partiją (atitinkamai 0,5 proc. punkto ir 1 proc. punktu mažiau negu vasarį).

Trečioje vietoje, kaip ir prieš mėnesį, su 9,4 proc. rinkėjų simpatijų liko partija „Tvarka ir teisingumas“ (tiesa, jos populiarumas paaugo 0,2 proc. punkto).

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir toliau nepakyla aukščiau kaip ketvirta vieta (8,6 proc.), nors savo pozicijas sustiprino 0,3 proc. punkto. Tokia pačia dalimi ūgtelėjo ir Liberalų sąjūdžio gretos (iki 5,6 proc.).

L. Bielinis: kol nebus teigiamų pokyčių, konservatoriai nepopuliarės

Politologo Lauro Bielinio nuomone, didesnis opozicinių partijų populiarumas – natūrali tendencija. „Dažniausiai visuomenė geriau vertina tas jėgas, kurios nėra valdžioje, – DELFI sakė jis. – Opozicija nėra atsakinga už padėtį šalyje, šiuo momentu nėra prisidirbusi, todėl jos kaltinti neišeina. Pastovių nuostatų neturinčių rinkėjų nuomonė pradeda opozicinėms partijoms sulaukti geresnio vertinimo. Kai kurie vertina tiesiog pagal politinius ideologinius akcentus: socdemas – vadinasi, geras, konservatorius – blogas arba atvirkščiai.“

Anot pašnekovo, viešoji nuomonė nesikeis, kol nesikeis situacija šalyje, – už dabartinę padėtį atsakingi politikai tuomet esą bus įvertinti pagal pokyčius. Kadangi jų nėra, valdančiosios jėgos pagrįstai vertinamos silpniau. „Kaip bus toliau, kaip situacija gali pasikeisti rudeniop, nežinome. Jei ji gerės, konservatoriai turės šansą pakilti“, – prognozavo L. Bielinis.

Alternatyvią Vyriausybės programą parengusios opozicinės partijos, jei pateiktų tikrai kontstruktyvių, ryškių pasiūlymų ir parodytų politinių lyderių valią, esą pakeltų savo reitingą.

„Bet, kiek numanau, viena didžiausių problemų Socialdemokratų partijoje – lyderio pripažinimo klausimas. Pirmininko Algirdo Butkevičiaus prestižas kyla, bet yra daug norinčių, galinčių ir gebančių užimti jo vietą. Kol socdemai neišspręs savo vidaus problemų, tol jų įvaizdis nebus toks, koks galėtų būti“, – tvirtino politologas.

Kai kurie buvę ir esami valdantieji į Seimą nepatektų

Praėjusioje kadencijoje valdantiesiems priklausiusios Valstiečių liaudininkų sąjungos populiarumas per mėnesį padvigubėjo – iki 3,8 proc., Naujosios sąjungos nukrito iki 2,4 proc., o Liberalų ir centro sąjungos, kuri prieš mėnesį dar lenkė valstiečius liaudininkus, – iki 2,4 proc. (0,9 proc. punkto). Buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko vadovaujamą Tautos prisikėlimo partiją pasirinktų vos 0,7 proc. rinkėjų. Tačiau partijos, neperžengusios 5 proc. balsų barjero, nepatektų į Seimą.

Kas trečias respondentas tvirtino, kad rinkimuose nebalsuotų – jų skaičius per mėnesį padidėjo nuo 31,7 proc. iki 32,3 proc.

Už kurią partiją balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.)                                                                                                                                              

                                                                     2010 m. kovas/ 2010 m. vasaris/ Pokytis 

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!     

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" kovo 8-18 d. naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.