Statistikos piniginėje nejaučia: labiausiai atlyginimai kilo daugiausiai uždirbantiems


2018-09-25

 

Oficiali statistika skelbia, kad lietuvių piniginės pilnėja – atlyginimai auga sparčiausiai per 10 metų, tačiau didesnioji apklaustų gyventojų dalis teigia, kad atlyginimas jiems nesikeitė, o ir artimiausius metus nesitiki, kad pajamos padidės.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Lietuvos gyventojų klausta, kaip per paskutinius mėnesius pasikeitė jų atlyginimas. Didžioji dalis apklaustųjų – 39,2 proc. – nurodė, kad jų pajamos nepasikeitė. Dar 30,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad nedirba: tai ir pensininkai, dalis studentų, bedarbiai.

Dalis apklaustųjų nurodė, kad atlyginimas jiems sumažėjo, tačiau tokių – vos 3,3 proc.

Atlyginimų augimą iš viso pajautė 27,1 proc., iš jų didžiajai daliai (23,4 proc.) atlyginimas padidėjo iki 10 proc. Atlyginimo padidėjimo per paskutinius mėnesius dažniau sulaukė 25-45 m., aukštesnio, išsimokslinimo respondentai, didesnių pajamų atstovai.

 

„Matosi, kad atlyginimai keitėsi į aukštesnę pusę. Gal ne tiek daug, bet tendencija yra, kad nemaža dalis pajautė atlyginimų didėjimą. Galima kelis segmentus išskirti: tai yra jaunesnio amžiaus profesionalai, turintys aukštą išsimokslinimą, gerai įvaldę kompiuterines technologijas. Tuo tarpu mažiausios pajamos mažiau ir kyla, nes matyt žmonės dirba paprastesnius darbus ir ne didmiesčiuose. Ten ir verslas sunkiau laikosi ir galimybių, turbūt, ne tiek turi pakelti atlyginimą. Atlyginimas susijęs apskritai su tuo, kiek pakelia minimalią mėnesio algą, neapmokestinamąjį pajamų dydį. Su tuo siejasi, bet ne su realiais rinkos ekonomikos dėsniais“, – komentavo Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas.

Jis prideda, kad apklausa taip pat išryškina skirtį tarp didmiesčių ir regionų.

„Ta atskirtis labai ryški ir bent jau nėra kažkokių indikacijų, kad ji mažėtų“, – sako I. Zokas.

Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad atlyginimo padidėjimo dažniau tikisi vyrai, 26-35 m., aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai. Pasak I. Zoko, šiems apklaustiesiems dažniau kilo atlyginimas, dėl to ir lūkesčiai jų didesni. Iš viso 25,7 proc. apklaustųjų mano, kad per ateinančius metus jų atlyginimas padidės. Vis dėlto didžioji dalis – 69,5 proc. nesitiki, kad jų atlyginimas kaip nors keisis.

 

Analitikė: nekylančios algos – regionų problema

„Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad žiūrint į oficialią statistiką, darbo užmokestis vidutiniškai kilo apie 10 proc. per metus, o „Sodros“ duomenimis net apie 12 proc. Pasak jos, tikėtina, kad mažiausias pajamas gaunančiųjų atlyginimas kilo dėl padidintos minimalios mėnesinės algos (MMA). Tad per metus tikrai didžioji dalis Lietuvos gyventojų turėjo pajusti atlyginimų augimą. Visgi, kadangi buvo klausta ar per pastaruosius mėnesius pajuto atlyginimų augimą, apklaustieji galėjo nebeįtraukti MMA pokyčio.

Bet analitikė neneigia to, kad tikrai galėjo būti tų, kurių pajamos nė kiek nepasikeitė. Pasak jos, su tuo dažniausiai susiduria ne didmiesčių gyventojai.

„Jeigu tai yra nekvalifikuoto darbo specialistai, tai šitą situaciją kažkiek koreguoja MMA korekcijos ir jau vien tai verčia kelti tą darbo užmokestį. Tačiau jei tas asmuo gauna didesnę nei minimalią algą, o jo profesija nėra labai konkurencinga, po truputėlį keičiama automatizacinių, robotizacinių sprendimų tai, natūralu, kad galbūt iš tikrųjų tas asmuo neturėdamas derybinės galios, neturėdamas tam tikrų savęs pardavimo alternatyvų yra priverstas susitaikyti su ta nekylančia alga.

Tai tikriausiai labiau būdinga regionams, kur apskritai yra rimta problema – darbdavių nėra daug, jie taip sutelkia savyje tą derybinę galią ir naudojasi palankiomis sąlygomis: tiesiog verčia darbuotojus susitaikyti su esama alga ir jos nekelia“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Analitikės nuomone, didžioji dalis apklaustųjų pajamų didėjimo nesitiki dėl savo „lietuviško“ mentaliteto ir ambicijų trūkumo.

„Vakariečiai telkiasi į profesines sąjungas, kovoja, nesitaiksto su esama padėtimi. Kuomet ekonomika auga, įmonės fiksuoja neprastus pelnus, tikrai vakarietis nesitaikstytų su neaugančiu atlyginimu, jis verstų savo darbdavį dalintis, pasidalinti bendrai sukurtu gėriu ir su juo. Tuo tarpu Lietuvoje tai nėra paplitę, jie linkę prisitaikyti, susitaikyti, visą pagiežą ir širdgėlą išlieja komentaruose, vietoje to, kad imtųsi tam tikrų, bent jau minimalių pokyčių, bent pokalbio su savo darbdaviu, ar darbo paieška artimiausiame didmiestyje“, – mano analitikė.

Taupyti pavyksta ne visiems

Apklausiant gyventojus apie jų gaunamas pajamas, pasiteirauta ir, ar jiems pavyksta sutaupyti. Didžioji dalis apklaustųjų (51,9 proc.) nurodė, kad jiems sutaupyti nepavyksta. Beveik 15 proc. iš jų net tenka skolintis. Būtent žemiausių pajamų atstovams, rajonų centrų gyventojams bei jaunimui iki 25 m. dažniau nepavyksta sutaupyti iš viso

Iki 50 eurų per mėnesį pavyksta sutaupyti 22,9 proc. apklaustųjų. Tai dažniau didmiesčių gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, 46-55 m. gyventojai.

Dar 18,4 proc. apklaustųjų per mėnesį sutaupo 51-100 eurų, 6,4 proc. - 101-300 eurų, 0,4 proc. – daugiau nei 300 eurų.

 

Analitikė I. Genytė-Pikčienė mano, kad tokie duomenys atskleidžia, jog yra nemažai žmonių, kurie gyvena nuo algos iki algos, tad nė neturi lėšų, kurias galėtų atsidėti „juodai“ dienai. Pasak jos, tie žmonės jau balansuoja ties skurdo riba.

„Tai labai sudėtinga ir įtempta finansinė situacija, ypač kai dabar yra ekonominio pakilimo laikotarpis. Kuomet ekonominis ciklas persisvers per tą zenitą ir pradės bliūkšti, būtent šis segmentas bus ypač pažeidžiamas“, – mano analitikė.

Ji teigia, kad reikia turėti tiek santaupų, jog galėtum pusmetį iš jų išgyventi, jei dingtų pajamų šaltinis. Ji prideda, kad viskas priklauso ir nuo vartojimo ypatybių, bet vis tiek bent jau mažiausiai trims mėnesiams reikia turėtų santaupų.

Apklausos metu pasiteirauta, ar gyventojai taupo savo vaikų ateičiai. Didžioji dalis apklaustųjų nurodė neturintys nepilnamečių vaikų (64,6 proc.). Iš likusių 35,4 proc., kurie turi vaikų, 10,2 proc. nurodė, kad stengiasi tai daryti reguliariai, 9,2 proc. – stengiasi, bet retai pavyksta atidėti, 14,3 proc. norėtų taupyti vaikų ateičiai, tačiau neturi galimybių. Dar 1,7 proc. nurodė tiesiog netaupantys savo vaikų ateičiai.

 

Iš taupančiųjų vaikams, 66,7 proc. nurodė, kad taupo jų mokslams, 18,5 proc. taupo be konkretaus tikslo, 10,3 proc. – vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai, tik 3,1 proc. – vaiko nuosavam būstui.

Dažniau vaikų mokslams taupo moterys, aukštesnio išsimokslinimo bei didžiausių pajamų atstovai, o vyrai bei mažesnių pajamų gyventojai – vaikų gyvenimo pradžiai.

 

I. Genytė-Pikčienė prideda, kad šaunu, jog lietuviai rūpinasi vaikais ir jiems taupo, tačiau nereikėtų persistengti. Santaupos turėtų būti ne vien atidedamos vaikų ateičiai, tačiau ir galimiems finansiniams iššūkiams.

„Atsimenu viena ankstesnė karta labai rūpindavosi, kad vaikai turėtų nekilnojamojo turto. Dėl to pasistatydavo didelius namus, kurių vieną aukštą paskirdavo savo atžaloms. Tačiau išėjo taip, kad atžalos pasirinko arba studijas ir gyvenimą užsienyje, arba išvažiavo į didmiesčius ir tie neefektyvūs didžiuliai namai dabar riokso, yra neekonomiški ir didelis galvos skausmas dabartiniams senjorams. Reikia išlaikyti balansą: ne tik vaikų mokslams taupyti, kas yra puiku, bet ir užlopyti einamųjų rezervų skyles, nes kas iš tų santaupų mokslams, jei atsiradus rimtai problemai ar praradus darbą, šeima kurį laiką nebeturės visiškai iš ko išgyventi. Tas rezervas turi turėti lankstumo ir būti ne vien tik kažkokiai paskirčiai pririštas“, – DELFI komentavo analitikė.

DELFI užsakymu „Spinter tyrimai" visuomenės apklausą atliko rugpjūčio 23-31 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Iš viso apklausti 1007 respondentai.

 


Statistikos piniginėje nejaučia: labiausiai atlyginimai kilo daugiausiai uždirbantiems


2018-09-25

 

Oficiali statistika skelbia, kad lietuvių piniginės pilnėja – atlyginimai auga sparčiausiai per 10 metų, tačiau didesnioji apklaustų gyventojų dalis teigia, kad atlyginimas jiems nesikeitė, o ir artimiausius metus nesitiki, kad pajamos padidės.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Lietuvos gyventojų klausta, kaip per paskutinius mėnesius pasikeitė jų atlyginimas. Didžioji dalis apklaustųjų – 39,2 proc. – nurodė, kad jų pajamos nepasikeitė. Dar 30,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad nedirba: tai ir pensininkai, dalis studentų, bedarbiai.

Dalis apklaustųjų nurodė, kad atlyginimas jiems sumažėjo, tačiau tokių – vos 3,3 proc.

Atlyginimų augimą iš viso pajautė 27,1 proc., iš jų didžiajai daliai (23,4 proc.) atlyginimas padidėjo iki 10 proc. Atlyginimo padidėjimo per paskutinius mėnesius dažniau sulaukė 25-45 m., aukštesnio, išsimokslinimo respondentai, didesnių pajamų atstovai.

 

„Matosi, kad atlyginimai keitėsi į aukštesnę pusę. Gal ne tiek daug, bet tendencija yra, kad nemaža dalis pajautė atlyginimų didėjimą. Galima kelis segmentus išskirti: tai yra jaunesnio amžiaus profesionalai, turintys aukštą išsimokslinimą, gerai įvaldę kompiuterines technologijas. Tuo tarpu mažiausios pajamos mažiau ir kyla, nes matyt žmonės dirba paprastesnius darbus ir ne didmiesčiuose. Ten ir verslas sunkiau laikosi ir galimybių, turbūt, ne tiek turi pakelti atlyginimą. Atlyginimas susijęs apskritai su tuo, kiek pakelia minimalią mėnesio algą, neapmokestinamąjį pajamų dydį. Su tuo siejasi, bet ne su realiais rinkos ekonomikos dėsniais“, – komentavo Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas.

Jis prideda, kad apklausa taip pat išryškina skirtį tarp didmiesčių ir regionų.

„Ta atskirtis labai ryški ir bent jau nėra kažkokių indikacijų, kad ji mažėtų“, – sako I. Zokas.

Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad atlyginimo padidėjimo dažniau tikisi vyrai, 26-35 m., aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai. Pasak I. Zoko, šiems apklaustiesiems dažniau kilo atlyginimas, dėl to ir lūkesčiai jų didesni. Iš viso 25,7 proc. apklaustųjų mano, kad per ateinančius metus jų atlyginimas padidės. Vis dėlto didžioji dalis – 69,5 proc. nesitiki, kad jų atlyginimas kaip nors keisis.

 

Analitikė: nekylančios algos – regionų problema

„Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad žiūrint į oficialią statistiką, darbo užmokestis vidutiniškai kilo apie 10 proc. per metus, o „Sodros“ duomenimis net apie 12 proc. Pasak jos, tikėtina, kad mažiausias pajamas gaunančiųjų atlyginimas kilo dėl padidintos minimalios mėnesinės algos (MMA). Tad per metus tikrai didžioji dalis Lietuvos gyventojų turėjo pajusti atlyginimų augimą. Visgi, kadangi buvo klausta ar per pastaruosius mėnesius pajuto atlyginimų augimą, apklaustieji galėjo nebeįtraukti MMA pokyčio.

Bet analitikė neneigia to, kad tikrai galėjo būti tų, kurių pajamos nė kiek nepasikeitė. Pasak jos, su tuo dažniausiai susiduria ne didmiesčių gyventojai.

„Jeigu tai yra nekvalifikuoto darbo specialistai, tai šitą situaciją kažkiek koreguoja MMA korekcijos ir jau vien tai verčia kelti tą darbo užmokestį. Tačiau jei tas asmuo gauna didesnę nei minimalią algą, o jo profesija nėra labai konkurencinga, po truputėlį keičiama automatizacinių, robotizacinių sprendimų tai, natūralu, kad galbūt iš tikrųjų tas asmuo neturėdamas derybinės galios, neturėdamas tam tikrų savęs pardavimo alternatyvų yra priverstas susitaikyti su ta nekylančia alga.

Tai tikriausiai labiau būdinga regionams, kur apskritai yra rimta problema – darbdavių nėra daug, jie taip sutelkia savyje tą derybinę galią ir naudojasi palankiomis sąlygomis: tiesiog verčia darbuotojus susitaikyti su esama alga ir jos nekelia“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Analitikės nuomone, didžioji dalis apklaustųjų pajamų didėjimo nesitiki dėl savo „lietuviško“ mentaliteto ir ambicijų trūkumo.

„Vakariečiai telkiasi į profesines sąjungas, kovoja, nesitaiksto su esama padėtimi. Kuomet ekonomika auga, įmonės fiksuoja neprastus pelnus, tikrai vakarietis nesitaikstytų su neaugančiu atlyginimu, jis verstų savo darbdavį dalintis, pasidalinti bendrai sukurtu gėriu ir su juo. Tuo tarpu Lietuvoje tai nėra paplitę, jie linkę prisitaikyti, susitaikyti, visą pagiežą ir širdgėlą išlieja komentaruose, vietoje to, kad imtųsi tam tikrų, bent jau minimalių pokyčių, bent pokalbio su savo darbdaviu, ar darbo paieška artimiausiame didmiestyje“, – mano analitikė.

Taupyti pavyksta ne visiems

Apklausiant gyventojus apie jų gaunamas pajamas, pasiteirauta ir, ar jiems pavyksta sutaupyti. Didžioji dalis apklaustųjų (51,9 proc.) nurodė, kad jiems sutaupyti nepavyksta. Beveik 15 proc. iš jų net tenka skolintis. Būtent žemiausių pajamų atstovams, rajonų centrų gyventojams bei jaunimui iki 25 m. dažniau nepavyksta sutaupyti iš viso

Iki 50 eurų per mėnesį pavyksta sutaupyti 22,9 proc. apklaustųjų. Tai dažniau didmiesčių gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, 46-55 m. gyventojai.

Dar 18,4 proc. apklaustųjų per mėnesį sutaupo 51-100 eurų, 6,4 proc. - 101-300 eurų, 0,4 proc. – daugiau nei 300 eurų.

 

Analitikė I. Genytė-Pikčienė mano, kad tokie duomenys atskleidžia, jog yra nemažai žmonių, kurie gyvena nuo algos iki algos, tad nė neturi lėšų, kurias galėtų atsidėti „juodai“ dienai. Pasak jos, tie žmonės jau balansuoja ties skurdo riba.

„Tai labai sudėtinga ir įtempta finansinė situacija, ypač kai dabar yra ekonominio pakilimo laikotarpis. Kuomet ekonominis ciklas persisvers per tą zenitą ir pradės bliūkšti, būtent šis segmentas bus ypač pažeidžiamas“, – mano analitikė.

Ji teigia, kad reikia turėti tiek santaupų, jog galėtum pusmetį iš jų išgyventi, jei dingtų pajamų šaltinis. Ji prideda, kad viskas priklauso ir nuo vartojimo ypatybių, bet vis tiek bent jau mažiausiai trims mėnesiams reikia turėtų santaupų.

Apklausos metu pasiteirauta, ar gyventojai taupo savo vaikų ateičiai. Didžioji dalis apklaustųjų nurodė neturintys nepilnamečių vaikų (64,6 proc.). Iš likusių 35,4 proc., kurie turi vaikų, 10,2 proc. nurodė, kad stengiasi tai daryti reguliariai, 9,2 proc. – stengiasi, bet retai pavyksta atidėti, 14,3 proc. norėtų taupyti vaikų ateičiai, tačiau neturi galimybių. Dar 1,7 proc. nurodė tiesiog netaupantys savo vaikų ateičiai.

 

Iš taupančiųjų vaikams, 66,7 proc. nurodė, kad taupo jų mokslams, 18,5 proc. taupo be konkretaus tikslo, 10,3 proc. – vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai, tik 3,1 proc. – vaiko nuosavam būstui.

Dažniau vaikų mokslams taupo moterys, aukštesnio išsimokslinimo bei didžiausių pajamų atstovai, o vyrai bei mažesnių pajamų gyventojai – vaikų gyvenimo pradžiai.

 

I. Genytė-Pikčienė prideda, kad šaunu, jog lietuviai rūpinasi vaikais ir jiems taupo, tačiau nereikėtų persistengti. Santaupos turėtų būti ne vien atidedamos vaikų ateičiai, tačiau ir galimiems finansiniams iššūkiams.

„Atsimenu viena ankstesnė karta labai rūpindavosi, kad vaikai turėtų nekilnojamojo turto. Dėl to pasistatydavo didelius namus, kurių vieną aukštą paskirdavo savo atžaloms. Tačiau išėjo taip, kad atžalos pasirinko arba studijas ir gyvenimą užsienyje, arba išvažiavo į didmiesčius ir tie neefektyvūs didžiuliai namai dabar riokso, yra neekonomiški ir didelis galvos skausmas dabartiniams senjorams. Reikia išlaikyti balansą: ne tik vaikų mokslams taupyti, kas yra puiku, bet ir užlopyti einamųjų rezervų skyles, nes kas iš tų santaupų mokslams, jei atsiradus rimtai problemai ar praradus darbą, šeima kurį laiką nebeturės visiškai iš ko išgyventi. Tas rezervas turi turėti lankstumo ir būti ne vien tik kažkokiai paskirčiai pririštas“, – DELFI komentavo analitikė.

DELFI užsakymu „Spinter tyrimai" visuomenės apklausą atliko rugpjūčio 23-31 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Iš viso apklausti 1007 respondentai.