Laikai keičiasi: žmonės nebesiveržia į pensiją

 

2018-06-18

 

Didžioji dauguma šalies gyventojų (92 proc.) mano, kad norėdami finansiškai saugios senatvės, jie turi taupyti papildomai, o 70 proc. gyventojų neatmeta galimybės dirbti toliau net sulaukus ir pensinio amžiaus, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.

 

Tuo metu išėjus į pensiją visą savo laiką skirti poilsiui tikėtųsi kas trečias šalies gyventojas (35 proc.).

„Pastebime, kad šalies gyventojai realistiškai žvelgia į ateities perspektyvas, susijusias su jų pajamomis senatvėje. Šiuo metu 9 iš 10 šalies dirbančiųjų laikosi nuomonės, kad pensijos šalyje yra mažos, ir didžioji jų dalis supranta, kad valstybė neturės galimybių užtikrinti tokio lygio pajamų, kurias jie gaudavo dirbdami. Teigiama tendencija yra ta, kad daugelis gyventojų suvokia taupymo svarbą ir jį vertina kaip vieną iš realiausių priemonių siekti finansiškai saugios senatvės“, – pranešime žiniasklaidai sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Kaip parodė „Swedbank“ apklausos rezultatai, populiariausia taupymo senatvei priemonė yra II pakopos pensijų fondai – juose kaupia du trečdaliai arba 65 proc. visų apklaustųjų. Daugiau kaip penktadalis (21 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad pensijai taupo savarankiškai, dar 12 proc. yra investavę į vertybinius popierius, įsigiję NT ar pasirinkę kitą investavimo būdą. 7 proc. apklaustųjų nurodė papildomai kaupiantys III pakopos pensijų fonduose.

Pasak T. Gudaičio, apklausa atskleidė ir tam tikrų skirtumų tarp skirtingų gyventojų amžiaus grupių. Daugiau kaip 80 proc. 26-55 m. amžiaus grupės respondentų nurodė, kad yra pasirinkę vieną ar kelis anksčiau įvardytus papildomo kaupimo pensijai būdus. Tačiau skirtumai išryškėja jauniausioje ir vyriausioje amžiaus grupėse: beveik pusė 18-25 m. amžiaus gyventojų (45 proc.) ir kas trečias 56 m. ir vyresnių gyventojų (35 proc.) nenurodė nė vieno iš papildomo kaupimo pensijai būdo. Be to, 46 m. amžiaus ir vyresni gyventojai itin dažnai yra linkę svarstyti apie galimybę išėjus į pensiją dirbti toliau.

Kaip pastebi „Swedbank“ atstovas, nuo profesinės karjeros pradžios vykdomas reguliarus kaupimas pensijai gali tapti svarbiu papildomų lėšų šaltiniu senatvėje. Tai sušvelnintų perėjimą nuo nuolatinių pajamų, kurias žmogus gaudavo dirbdamas, prie valstybės mokamos pensijos.

„Pasirinkus kaupti pensijai investuojant, daugeliui iškyla klausimas dėl tinkamos investicinės rizikos valdymo. Bėgant laikui ji turi būti palaipsniui mažinama, o rizikingesnės investicinės priemonės keičiamos saugesnėmis. Pasirinkusiems kaupti II-oje pensijų pakopoje gyventojams esame pristatę gyvenimo ciklo pensijų fondus, kurių investicinė rizika valdoma atsižvelgiant į kliento amžiaus grupę“, – sako T. Gudaitis.


Laikai keičiasi: žmonės nebesiveržia į pensiją

 

2018-06-18

 

Didžioji dauguma šalies gyventojų (92 proc.) mano, kad norėdami finansiškai saugios senatvės, jie turi taupyti papildomai, o 70 proc. gyventojų neatmeta galimybės dirbti toliau net sulaukus ir pensinio amžiaus, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.

 

Tuo metu išėjus į pensiją visą savo laiką skirti poilsiui tikėtųsi kas trečias šalies gyventojas (35 proc.).

„Pastebime, kad šalies gyventojai realistiškai žvelgia į ateities perspektyvas, susijusias su jų pajamomis senatvėje. Šiuo metu 9 iš 10 šalies dirbančiųjų laikosi nuomonės, kad pensijos šalyje yra mažos, ir didžioji jų dalis supranta, kad valstybė neturės galimybių užtikrinti tokio lygio pajamų, kurias jie gaudavo dirbdami. Teigiama tendencija yra ta, kad daugelis gyventojų suvokia taupymo svarbą ir jį vertina kaip vieną iš realiausių priemonių siekti finansiškai saugios senatvės“, – pranešime žiniasklaidai sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Kaip parodė „Swedbank“ apklausos rezultatai, populiariausia taupymo senatvei priemonė yra II pakopos pensijų fondai – juose kaupia du trečdaliai arba 65 proc. visų apklaustųjų. Daugiau kaip penktadalis (21 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad pensijai taupo savarankiškai, dar 12 proc. yra investavę į vertybinius popierius, įsigiję NT ar pasirinkę kitą investavimo būdą. 7 proc. apklaustųjų nurodė papildomai kaupiantys III pakopos pensijų fonduose.

Pasak T. Gudaičio, apklausa atskleidė ir tam tikrų skirtumų tarp skirtingų gyventojų amžiaus grupių. Daugiau kaip 80 proc. 26-55 m. amžiaus grupės respondentų nurodė, kad yra pasirinkę vieną ar kelis anksčiau įvardytus papildomo kaupimo pensijai būdus. Tačiau skirtumai išryškėja jauniausioje ir vyriausioje amžiaus grupėse: beveik pusė 18-25 m. amžiaus gyventojų (45 proc.) ir kas trečias 56 m. ir vyresnių gyventojų (35 proc.) nenurodė nė vieno iš papildomo kaupimo pensijai būdo. Be to, 46 m. amžiaus ir vyresni gyventojai itin dažnai yra linkę svarstyti apie galimybę išėjus į pensiją dirbti toliau.

Kaip pastebi „Swedbank“ atstovas, nuo profesinės karjeros pradžios vykdomas reguliarus kaupimas pensijai gali tapti svarbiu papildomų lėšų šaltiniu senatvėje. Tai sušvelnintų perėjimą nuo nuolatinių pajamų, kurias žmogus gaudavo dirbdamas, prie valstybės mokamos pensijos.

„Pasirinkus kaupti pensijai investuojant, daugeliui iškyla klausimas dėl tinkamos investicinės rizikos valdymo. Bėgant laikui ji turi būti palaipsniui mažinama, o rizikingesnės investicinės priemonės keičiamos saugesnėmis. Pasirinkusiems kaupti II-oje pensijų pakopoje gyventojams esame pristatę gyvenimo ciklo pensijų fondus, kurių investicinė rizika valdoma atsižvelgiant į kliento amžiaus grupę“, – sako T. Gudaitis.